How Dear You Autumn

Buvo tokių metų, kai per darbus, lėkimą, nepamatai kaip medžiai lieka be lapų ir žemę apkloja sniegas, kuo toliau tuo labiau norisi sustojimo momentų, pasidžiaugti didžiu grožiu, kurio niekas nekontroliuoja, nekuria, jis tiesiog yra ir gali įkvėpti kiekvieną, kas sugeba pakelti galvą, įkvėpti oro. Lietuva yra nuostabi šalis, nes joje galima pasidžiaugti ryškiais, ypatingais, poetiškais keturiais metų laikais.

Šį kart leidomės ieškoti rudens. Iš tikrųjų norėjom neieškoti, o pasinerti pilna galva, todėl labai apsidžiaugėme radę jaukų namelį Lietuvos viduryje, apsuptą laukų, ramybės ir natūralaus gamtos grožio. 

Stilingas, estetiškas, mielas HYTTE namukas buvo idealus pasirinkimas. Svetingi šeimininkai, apgalvotas interjeras ir rudens apsuptis buvo tai, apie ką svajoji norint pabėgti iš miesto.

Truputėlį ne į jaukumo, bet į tikro rudens temą - saulė tikrai ne visada lepina, nelepino ir tądien, į namuką iš Vilniaus pasukę iš autostrados keletą kilometrų važiavome neasfaltuotu keliuku didžiulėmis balomis, kartais suabejoję, ar pavyks pravažiuoti, o atvažiavus ir susiruošus įamžinti nuostabią aplinką (neslėpsim, tikrai pagalvojam, ką apsirengti norint derėti prie aplinkos, vienas kito ir sukurti gražų, estetišką atsiminimą), aš tiesiogine ta žodžio prasme išsidrėbiau ant tiurlynės. Visa striukė, gražios languotos šį sezoną be proto madingos kelnės buvo pasidengusios šlapios žemės sluoksniu. Tai va, labas vakaras, taip prasidėjo viešnagė. :D Bet čia vienintelis dalykas, toks, kur šiek tiek ašara ištryško ne iš džiaugsmo, o iš liūdesio ir skausmo. Papasakojau, kad negalvot, jog gyvenimas tobulas, nes toli gražu.

HYTTE_HowDearYou_21.jpg

Bet kaip norėsi, tai turėsi. Neleidom šiam įvykiui sugadinti vakaro, tiksliau, kai įėjom į verandą, supratom, kad praleisim ten stebuklingą vakarą. Arbata, sausainiai, židinys, dekiukas, vaizdas į įvairiaspalvias medžių viršūnes - fantastiškas derinys. Užsinorėjom tokio namuko ir židinio, ir tokio vaizdo. Buvo TOBULA.

Nenorėjom labai daug laiko leisti maisto gamybai (apskritai, nelabai mėgstam daug laiko tam leisti), tai išsikepėm savo firminius sumuštinukus su pomidorais ir mozarela, labai paprasta, greita, skanu, nelabai sveika ar maistinga, bet šilta. 

Kitą dieną daugiau apžiūrėjome patį namuką, sukiojomės ir galvojom, kiek daug natūralių, ypatingų struktūrų, pasidaviau pagundai įamžinti kiek tik galiu - mediena, audiniai, betonas, akmenys, žaluma. Norėjosi dar įmest porą malkų į židinį ir praleisti čia dar vieną, rudeniškai jaukų vakarą, tačiau visi geri dalykai baigiasi. Nes turi prasidėti kiti. 

Gražaus rudens!