How Dear You MINI

Prieš 10 metų pradėjom kartu kurti, mums patiko stebėti, gilintis, kalbėtis, kasdien kurti savo asmenybes, plėsti požiūrius. Vienas mėgo rašyti eilėraščius, kurie buvo atspausdinti knygoje, fotografuoti ir kurti vaizdus, puikavusius parodose, kitas nuo vaikystės sukosi nevyriausybinių organizacijų veikloje, penkiolikos jau turėjo savo organizaciją ir atstovavo savo klasę, mokyklą ir miesto jaunus žmones. Kartu rašėme projektus, organizavome, viešinome įvairius renginius, keliaudavome į susitikimus įmonėse, savivaldybėje ar mokymus į įvairius miestelius.

Bėgant metams sparčiai tobulėjome atskirai- fotografijos ir projektų valdymo srityse, tačiau noras būti ir kurti kartu nedingo.

Iš pradžių visiškai natūraliai norėjome įamžinti, archyvuoti savo akimirkas kartu, nebūtinai kelti viską į Instagram ar Facebook. Pirmosios kelionės metu Paryžių  Monika neplanuotai pradėjo fotografuoti architektūrą, iš to išaugo albumas - kiekvienas statinys pasakojo istoriją, per kurią šis miestas pasidalino savimi. Vėliau po kelionės į Londoną Ignas sukūrė video filmuką, taip pat iš anksto nieko negalvojus, filmavus tam tikrus momentus, po to sekė video iš kelionės į JAV, o galiausiai dešimties metų draugystės video. Nenorėjom demonstruoti kažkokio neegzistuojančio tobulo gyvenimo, pas mus tokio nebuvo ir nebus, tiesiog turime labai daug gražių akimirkų, į kurias mėgstame sugrįžti ir nusprendėme jas archyvuoti. 

Mūsų laimės akimirkos labai susijusios su nuveiktais darbais, pamatytais vaizdais, patirtais išgyvenimais - darbai, pažintys ir ieškojimai mus nuvedė į daug gražių vietų. Kadangi abu labai mylime Lietuvą ir vertiname žmones, kurie dalijasi savo atradimais ir patyrimais supratome, kad mūsų pomėgiai ir ieškojimai gali būti paspirtis ir kitiems rasti savyje daugiau savarankiškumo, noro ieškoti, atrasti ir dalintis arba fiksuoti teigiamus gyvenimo momentus ir ne dėl kitų - dėl savęs.

Prieš savaitę keliavome į Lenkiją, šįkart jau specialiai išsirinkome, kokią techniką vešimės - nusprendėme daryti video filmuką. Tik pradėjus filmuoti išbandėme ir fotografuoti (įsigijome droną, realiai dar neįsivaizdavome kaip ir kas gausis), o įkėlus pirmą nuotrauką sulaukėme skambučio - “Sveiki, gal jums būtų įdomu paimti mūsų mašiną su palapine ir pakeliauti su ja Lietuvoje?” (gal truputį kitaip klausė, bet esmė tokia) - tai buvo skambutis iš MINI Lietuva.

Šiaip tai belenkaip apsidžiaugėm, nes tai buvo tarsi ženklas, buvo ir juokinga ir beprotiškai žavu kaip mintys materializavosi į realų pasiūlymą padaryti tai, apie ką jau nešiojomės idėją. 

Prieš pusę metų įsigijome Mini Cooperį ir labai susidraugavom su šita mašina, bet nedrįstume niekam jos piršti, galvojam, kad kiekvienas žmogus turi atrasti, ar tai jo mašina ar ne, lygiai taip kaip ir su kitais daiktais. BET manom, kad išbandyti tikrai būtina, nes kai ši mašina yra tavo gyvenimo dalis, tu esi dalis didžiulės šeimos ir bendruomenės, kurios nariai rengia įvairius susitikimus, suvažiavimus, mojuojasi gatvėj ir dalinasi patirtimis.

TAIGI, sutikę su pasiūlymu gavome Countryman’ą. Šiaip neesam didžiuliai keliautojai, tai ta palapinė ant stogo iš pradžių buvo net truputį juokinga, bet tereikėjo vienąkart ją išskleist, užsilipt ir suskleist per minutę artėjant lietui, kai supratom, kad būtume labai norėję turėti visa tai festivalyje Lenkijoje.

Realiai turėjome šią gražuolę parą, per kurią apkeliavom pusę Lietuvos (Vilnius - Kėdainiai - Vilnius su apylinkėm): nuvažiavom į Trakų apylinkes žolynų keliukais, tuomet link Lietuvos centro į klampsynę prie upės (dieną tai rojus, naktį mistika, tai fantastinė vieta prie Monikos gimtųjų Josvainių), kelionė tęsėsi Kėdainių senamiestyje, kur mus užklupo lietus ir nusprendėme bėgti nuo jo atgal į sostinę ir mums beveik pavyko! Vilniuje apsistojom prie Katedros aikštės, kur sulaukėme daug dėmesio dėl palapinės ant mašinos stogo (nu ir šiaip pagalvokit, koks jausmas prisiparkuot mašiną ir pakimarint ant stogo - žiauriai fainai), ir tuomet lietus mus prisivijo, tad išskuodėm į mišką. Truputį pasislepėm nuo dangaus po medžiais, o aprimus pasiekėm ežero pakrantę, kur mus palepino saulė!  Neišpasakytas patogumas, žaismingumas ir intuityvumas šitos mašinos. Du žodžiai - LABAI GERAI. Nuo kalnuotų laukų iki Kėdainių senamiesčio gatvelės, autostrados ir paupio klampsynų. Labai gera priemonė kelionei po gražiausias Lietuvos vietas. Kita vertus, priemonės kiekvienam skirtingos, svarbiausia rasti laiko sau, savo artimui, savo šaliai ir mokėti džiaugtis tuo, ką vieni kitiems galime duoti, nes brangiausias dalykas yra laikas ir tik nuo mūsų priklauso, koks tas laikas bus.