WE FOUND LOVE IN THE SMASHED POTATOES

Penktadienį mums pasitaikė laimė apsilankyti šefo Deivydo Praspaliausko restorane „Amandus“. Buvome pakviesti be jokių prašymų, reikalavimų, lūkesčių - pavakarieniauti, jei turime laiko ir noro. Tiesą pasakius šią vietą žinojom ir šiek tiek laukėm dar prieš jai atsidarant. Praėjusį pavasarį Deivydo portreto reikėjo AŠ IKONA žurnalui, tuomet pažadėjus laikyti paslaptį apsilankiau viršutiniame aukšte. Kaip visada krūvos darbų, reikalų pasiglemžia pažadus ir vizitas pradžiuginti skrandžius įvyko po metų, bet mes tikim, kad viskas įvyksta tada, kada ir turi įvykti!

Taigi, po savaitės darbų, šiek tiek pavargę, pairzę ir su keletu egzistencinių klausimų įskubėjome į restorano rūsį. Degustacinis meniu čia keičiasi kas mėnesį ir kviečia jo paragaut nuo 19h visomis savaitės dienomis išskyrus pirmadienį ir sekmadienį. Ką valgėm tiksliai nepapasakosim, nesame didžiuliai gurmanai, mėgstame išbandyti ką nors naujo, bet draugai turbūt galėtų pasijuokti, kad profesionaliau galėtume įvertinti burgerius, nei išskirtinio restorano penkių patiekalų vakarienę.

Labiau nei apie konkrečius ingridientus norisi pasidalinti įspūdžiu. Patiko tai, kad skoniai yra atpažįstami, paįvairinti galbūt neįprastu prieskoniu ar sumiksuoti netradiciniai variantai, bet kaip sakė pats šefas - norisi, kad būtų ne tik įdomu, bet ir skanu, atpažįstama, suprantama. Puikiai praleidome laiką, o mūsų pažįstamas someljė Linas nuostabiai priderino gėrimus. Kiekvienas patiekalas buvo sudėliojamas atviroje erdvėjė ir apipasakotas iki detalių prieš pradedant ragauti, tad visai įdomu vaizduotėje dar prieš įsidedant kasnį susikurti viziją, koks bus skonis!

Kitas didžiulis pliusas - neįpareigojanti aplinka, viskas yra aišku, paprasta, nesuvaržyta, net nebūdamas didžiulis guru gali jaustis patogiai ir jaukiai, vakarienėje susirenka įvairūs žmonės, aplinka nei vargina didžiuliu garsu, nei tildo spengiančia tyla - jauskis laisvai bendrauti ir ragauti šefo kūrinių!

Vienas iš labiausiai patikusių patiekalų - Deganti meilė, iš tikro tai bulvių košė su spirgučiais, kuri taip staigiai ištirpo burnoje, kad tik po paskutinio kąsnio supratome neįamžinę to stebuklo, bet, kaip jau galima suprasti, nepaisant gražaus vizualo, skonis restorane pagrindinis herojus, todėl mes jau planuojam sekantį vizitą ir norintiems paįvairinti vakarienės patirtį, rekomenduojam taip pat.